Ačiū, kad nuo pat partijos steigimo buvote kartu, įkvėpėte ir palaikėte. Kai nutarėme kurti Laisvės partiją, mes buvome tikri, kad Lietuvai reikalinga drąsi, progresyvi, atviros Lietuvos viziją atstovaujanti politinė organizacija. Ir tas etapas mums pavyko.
Tačiau vėliau pavyko ne viskas. Ir rinkėjai išsiuntė aiškią žinutę.
Tai signalas ir partijai, ir man. Ir aš prisiimu atsakomybę – traukiuosi iš partijos pirmininkės pareigų. Per šiuos metus, kai vadovavau partijai, savęs netaupiau. Ramia sąžine galiu pasakyti, kad daugiau įdėti darbo, nei įdėjau – negalėjau. Bet to nepakako – rinkimų rezultatai yra prasti.
Dėkoju tiems, kurie manimi tikėjo, ir atsiprašau tų, kuriuos mano sprendimai nuvylė.
Dešimt metų skyriau politikai ir man buvo garbė dirbti savo valstybei. Tiek savivaldoje, tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Atėjo laikas padaryti pauzę. To reikia ir man asmeniškai.
Lieku partijos nare ir visada patarsiu ir padėsiu, ypač naujiems ir jauniems politikams, jeigu tokios pagalbos reikės. Kitą savaitę vyksiančioje partijos Valdyboje siūlysiu suvažiavimą rengti gruodį, kur rinksime naują pirmininką arba pirmininkę.
Tačiau negaliu palikti Jūsų be paaiškinimo, kaip matau, kas įvyko, ir ką galbūt reikėtų daryti toliau.
Kaip buvo?
Šviežumas, pozityvumas, atvirumas buvo principai, dėl kurių dažnas atkreipė dėmesį į Laisvės partiją. Laisvės partija savo rinkėjų tarpe sutelkė stiprią grupę žmonių, kurių anksčiau niekas neatstovavo. Tai smurto, moterų, LGBT, neįgaliųjų, klimato, gyvūnų, “žolės” dekriminalizavimo (ar legalizavimo), tautinių mažumų ir panašios temos. Dalis šių klausimų politikos moksluose vadinama ‘identity politics’. Kai atstovaujama tam tikriems identitetams.
Šviežumas, pozityvumas ir šios identiteto temos buvo mūsų varomoji jėga. Tačiau man, kaip partijos vadovei, buvo iškart aišku, kad mes turime ieškoti daugiau bendrų vardiklių su platesnėmis visuomenės grupėmis, jeigu norime būti stipresne politine jėga (Francis Fukuyama apie tai rašė savo knygoje ‘Identity’, 2018)
Dėl to daug dėmesio pirmoje partijos programoje skyrėme švietimui, dėl to suformavus Vyriausybę pati ėmiausi atsakomybės ekonomikos srityje, dėl to ilgose valandų valandas trunkančiose transliacijose išsamiai pristatinėjome partijos programą kitomis temomis.
Man asmeniškai ilgai “po oda” lindo “dviejų klausimų” partijos etiketė. Nes atrodo, kad asmeniškai darau viską, kad būtų kitaip. Netaupiau jėgų ekonomikos ir inovacijų srityje, įgyvendinome reformas, valdėme krizes, aiškiai pozicionavome partiją kitomis ekonominėmis temomis. Laisvės partija ilgą laiką buvo daugiausiai apie mokesčius kalbanti partija Lietuvoje (žiniasklaidos monitoringo duomenimis).
Per visas krizes aš ir komanda ieškojome sprendimų, o ne nuo jų bėgome. Pandemijos metu galimybių pasas leido skatinti skiepijimą, neuždaryti ekonomikos ir gelbėti gyvybes. Apskritai nesigailiu nei vieno sprendimo, kurį padariau ministerijoje. Galbūt padaryta klaidų komunikacijoje, tačiau, jeigu atsukčiau laiką atgal, sprendimų nekeisčiau.
Akivaizdu, kad partijai reikėjo ir daugiau įvairesnių veidų. Dėl to džiaugiuosi, kad profesorius Dainius Žalimas sutiko su mano pasiūlymu dalyvauti politikoje su Laisvės partija. Tai suteikė postūmio.
Pavyko nuveikti svarbių ir didelių darbų, tačiau partijos įvaizdžio prasme, ko gero, rasti to mano minėto “bendro vardiklio” nepavyko. Arba to nepakako.
Ką reikėjo daryti kitaip paskutiniame etape?
Į šiuos rinkimus partija atėjo pasiruošus geriau, nei į bet kuriuos kitus rinkimus. Mūsų 40 vienmandatininkų buvo stiprūs ir gerai atrodė debatuose, važinėjome po Lietuvą (tą asmeniškai dariau ne tik kampanijos metu, bet ir visus 4 metus), turėjome gerą kandidatų sąrašą, stiprią programą, daugiau finansų ir galimybes matomumui. Už visus tuos suvaldytus procesus ir trejus šiemet atlaikytus rinkimus dėkoju štabo vadovei Deimantei Kačinskienei ir visai mūsų štabo komandai. Tai auksiniai žmonės.
Taktiniame lygmenyje galėjo būti klaidų, bet jos nebuvo esminės. Tuo tarpu šios kadencijos metu buvo vienas vis sugrįžtantis strateginis klausimas: likti valdančiojoje koalicijoje ar iš jos išeiti. Nepavyksta pabaigti rinkėjams duotų pažadų – logiškas klausimas.
Mes šimtus kartų susirinkę tai svarstėme. Nebuvo partijoje stipraus balso, kuris pasakytų “viskas, ačiū, einame lauk”. Tai atrodė teisingas sprendimas. Kodėl?
Todėl, kad atrodė, jog rinkėjai tikisi, kad darysi darbus, o ne sėdėsi “ant laktos”. Ir juos padaryti su koalicijos partneriais vis tiek labiau įmanoma, nei opozicijoje.
Todėl, kad prasidėjo karas, nežinojom, kaip viskas bus, ir nesinorėjo visko ištaškyti į šipulius.
Todėl, kad mūsų kas ketvirtį daromos rinkėjų apklausos rodė, jog žmonės vertina tai, kaip prastą sprendimą.
Ar likti buvo klaida? Tuo metu aš buvau šventai įsitikinusi, kad ne. Dabar – nežinome ir nesužinosime. Gal tai būtų davę partijai naują kvėpavimą, opozicijoje – daugiau laiko, gali kritikuoti be atsakomybės, dirbti su partijos struktūra ir pan. O gal kaip tik – visi būtų mus vėl vadinę visokiais vardais ir būtume surinkę dar mažiau, nei dabar. Nesužinosim.
Kas toliau?
Partija toliau veikia – dirba savivaldybėse ir Europos Parlamente. Partijai savo pagalbą siūlo daugybė puikių žmonių.
Pasiūlysiu keletą minčių, kas, manau, svarbu, partijos ateičiai:
1. Neišbarstyti esamo rinkėjo
Laisvės partija per 3 šių metų rinkimus parodė, kad turi gana stabilų rinkėją:
– Prezidento rinkimuose kandidatas Dainius Žalimas surinko 51 tūkst. rinkėjų balsų.
– Europos Parlamento rinkimai – partija surinko beveik 55 tūkst. rinkėjų balsų.
– Seimo rinkimai – partija surinko virš 56 tūkst rinkėjų balsų.
Tai reiškia, kad, nesvarbu, kokie rinkimai, ar kas yra sąrašo viršuje, partija gali sutelkti tokį rinkėjų palaikymą. Akivaizdu, kad jį reikia auginti, tačiau dabar svarbus uždavinys ir jo neišbarstyti.
2. Imtis Vilniaus
Visiškai sutinku su visais, kurie sako, kad partija turi būti ne tik Vilniuje, bet ir kitur. Tačiau turint antrą pagal dydį frakciją sostinėje – akivaizdu, kad artimiausias politinis dėmesys turi būti čia. Artimiausi rinkimai – savivaldos, reikia stipraus pasirodymo Vilniuje, komandos susitelkimo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir pan.
3. Imtis sveikatos ir švietimo
Sveikata ir švietimas yra dvi skaudžios Lietuvoje temos, kurių šalinasi net dabar rinkimus stipriu mandatu laimėjusios partijos. Du dideli skauduliai. Mes turime puikių ekspertų ir turėjome geras programas, bet šių temų išvystyti mes nesugebėjome.
Jeigu pavyktų tai padaryti ilguoju laikotarpiu, galbūt išpildytume “bendro vardiklio” su platesne visuomene viziją. Pasakyti lengviau, nei padaryti. Išbandžiau savo kailiu.
Ir dar
Partija turi nuostabių žmonių – tų, kurie kartu yra nuo pradžių, naujų, vyresnių ir jaunesnių. Lietuvoje ir užsienyje. Atsirado naujų lyderių regionuose.
Atskirai noriu padėkoti savo komandai – tiek ministerijoje, tiek partijoje. Su Jūsų nuoširdžiu darbu viskas buvo lengviau. Dėkoju užsienyje gyvenantiems rinkėjams – Jūsų palaikymą jaučiau ir per rinkimus, ir visą kadenciją.
Dėkoju Lietuvos moksleiviams, kurie šiemet vykdytuose Seimo rinkimuose išrinko Laisvės partiją populiariausia Lietuvoje. Kai turėsite balso teisę, nepamirškite ateiti balsuoti.
Turime nuostabius rinkėjus. Jūsų atsiųstos žinutės ir palaikymas ir džiugina, ir graudina.
Jūs esate Laisvės partijos stiprybė. Kol esate Jūs, tol yra ir Laisvės partija. Tol yra drąsios, progresyvios, vakarietiškos, atviros Lietuvos ateitis.